- išgarbiniuoti
- išgarbiniúoti intr. 1. garbiniais išaugti: Rūtos išgarbiniãvo J. Ne tankiai sėjau, ne retai dygo, nedėlios rytelį išgarbiniãvo Mrj. 2. refl. susisukti į garbanas: Jos ilgi žili plaukai, visai išsipynę, išsigarbiniavę, karojo šlapi rš. \ garbiniuoti; išgarbiniuoti; sugarbiniuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.